Gal ir išprotėjome
Kas turi teisę nuspręst
O gal mes išbadėjome
Ir atėjo laikas užkąst
Mes per ilgai buvome taikūs
Buvom nuobodūs
To jau užteks
Kol jūs savo lūpom pylėte nuodus
Galiausiai apnuodijot patys save
Stovi eilė norinčių mus nuteist
Mus pakeist
Nieko nebus
Atėjome tam, kad nebetylėtume
Ir jūs negalit nieko pakeist
Stovi eilė norinčių mus nuteist
Mus pakeist
Nieko nebus
Atėjome tam, kad nebetylėtume
Ir jūs negalit nieko pakeist
Ar vedate pokalbį su savo sąžine
Ar laikot ją įkaitu ir liepiat tylėt
Ar jaučiatės taip lyg būtumėt pranašu
Norisi daug ir garsiai kalbėt
Ar mokat suklusti, pasverti, suklysti
Suprantat kada geriau patylėt
Ar kalbate tiesą ir žinot, kad jos
Niekam nereikia įrodinėt
Stovi eilė norinčių mus nuteist
Mus pakeist
Nieko nebus
Atėjome tam, kad nebetylėtume
Ir jūs negalit nieko pakeist
Stovi eilė norinčių mus nuteist
Mus pakeist
Nieko nebus
Atėjome tam, kad nebetylėtume
Ir jūs negalit nieko pakeist
Stovi eilė norinčių mus nuteist
Mus pakeist
Nieko nebus
Atėjome tam, kad nebetylėtume
Ir jūs negalit nieko pakeist
Stovi eilė norinčių mus nuteist
Mus pakeist
Nieko nebus
Atėjome tam, kad nebetylėtume
Ir jūs negalit nieko pakeist
Comentarios
Deja tu comentario: